Istorija
Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1 d., o 1258 m. miestui suteiktos Liubeko miesto teisės. Senasis Klaipėdos pavadinimas Memel, kaip manoma, yra kilęs iš vietinių baltų genčių Nemuno tėkmės žemupyje įvardinimo. Pavadinimo “Klaipėda” atsiradimo data nėra aiški. Šaltiniuose pirmą kartą Klaipėdos vardas buvo paminėtas 1413 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laiške.
Iki XV a. antrosios pusės Klaipėda buvo tik strateginė karinė vieta, bet pasibaigus Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karams, Klaipėda pradėjo sparčiai plėstis kaip uostas. Nors daug kentėjusi nuo Prūsijos, Švedijos ir Rusijos tarpusavio karų, nuo XVIII a. vidurio anglų pramonininkų ir prekybininkų dėka Klaipėda tapo žymiausiu medienos prekybos uostu visoje Baltijoje.
Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui, tačiau 1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie susikūrusios nepriklausomos Lietuvos Respublikos.
Tarpukaris buvo Klaipėdos uosto suklestėjimo laikotarpis – pastatytos naujos krantinės, uoste kūrėsi įvairios jūrų bendrovės, laivų statyklos, atsirado Lietuvos laivininkystė. Vis dėlto 1939 m. uostamiestis vėl buvo prijungtas prie III-ojo Reicho, o netrukus jį užgriuvo Antrojo pasaulinio karo negandos: buvo subombarduotas praktiškai visas senasis miestas su architektūros paminklais ir bažnyčiomis, miestą paliko beveik visi senieji gyventojai – vokiečiai ir lietuvninkai.
Foto: www.miestai.net
