Klaipėdos uostas
Apie Uostą
Tik 98 kilometrai Baltijos jūros pakrantės priklauso Lietuvai ir didžiąją dalį jų sudaro lankytojų dar neatrasti geltono smėlio paplūdimiai. Vis dėlto toje Rytinės Baltijos dalyje, kur Kuršių Nerija beveik paliečia Baltijos pakrantę, kur gėli Kuršių marių vandenys susisiekia su sūria jūra – jau daugiau kaip 750 metų veikia Klaipėdos uostas – Lietuvos vartai į pasaulį.
Lietuva - geografinis Europos centras, krovinių srautų kryžkelė. Tranzitui patogioje rytinės Baltijos jūros baseino vietoje įsikūręs Klaipėdos uostas - šiauriausiai esantis net ir šalčiausiomis žiemomis neužšąlantis rytinės Baltijos uostas, garantuojantis sklandžią laivybą ir nenutrūkstamus krovos darbus. Į Klaipėdos uostą atvyksta laivai iš daugelio pasaulio valstybių, kasmet atplaukia apie 7000 laivų iš 50 pasaulio šalių. Jis yra stambus šalies transporto mazgas, kuriame susijungia NVS bei Azijos regiono šalių ir Europos Sąjungos bei kitos rinkos.
Klaipėdos uostas ypatingą dėmesį skiria švarios aplinkos išsaugojimui ir užterštumo mažinimui. Šis uostas yra vienintelis Baltijos jūros regiono uostas, suteikiantis rinkliavų nuolaidą pagal „Green Award“ sistemą. Visas krovos bendrovėse surinktas balastinis, lietaus, pramoninis ir kt. vanduo valomas nuotekų valymo įrenginiuose ir į aplinką patenka tik atlikus laboratorinę kontrolę.
Uostas seniau
Jau 1252 m. pastačius pirmąją Klaipėdos pilį Dangės žiotyse, šalia įsikūrė jūros uostas, kuriame švartavosi Liubeko ir Bremeno laivai (kogai) su prekėmis. Kuršių mariose nuo XVI a plaukiojo kurėnai ir venterinės valtys, labai primenančios olandiškus laivus. Prekybą Baltijos jūroje taip pat kontroliavo Hanza ir jos stipriausias atstovas Dancigas, todėl nenuostabu, kad XVI a. pradžioje, kai aprimo karai ir suintensyvėjo prekyba, 1520 m.vieną ankstyvą rytą Klaipėda buvo užpulta trijų Dancigo laivų. Miestas buvo padegtas, o atsivežtais akmenimis buvo užverstos Dangės žiotys. Štai kaip karštai tarpusavyje konkuravo Baltijos uostai!
Klaipėda ir toliau augo ne tik kaip uostas su krantinėmis ir viešaisiais sandeliais, į kurį prekės buvo atgabenamos iš Prūsijos ir Lietuvos, bet ir kaip laivų statykla. Pirmasis jūrinis laivas Klaipėdoje pastatytas 1549 m., uostas taip pat garsėjo prekyba laivų stiebais - ypač paklausūs buvo Lietuvos giriose kirsti aukšti ir tiesūs rąstai. 1786 m. buvo įkurtas laivų statytojų cechas, vienu metu galėjo būti statomi 5 – 6 burlaiviai, kurie garsėjo patvarumu. Paskutinis burlaivis Klaipėdoje buvo pastatytas 1878 m., kai burinius laivus jau išstūmė žvejybiniai kuteriai ir dideli garlaiviai.
Klaipėdos uosto infrastruktūra formavosi XVII-XVIII a., kai buvo pradėtas žymėti laivakelis, statomos prieplaukos, 1796 m. įžiebtas švyturys, 1784-91 m. įrengtos balasto krantinės.
1990 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Klaipėdos uostas perėjo į Lietuvos jurisdikciją, o 1992 metais jam buvo suteiktas valstybinio jūrų uosto statusas.
Uostas šiandien
Sovietiniu laikotarpiu, iki pat nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdoje veikė du atskiri uostai – prekybos ir žvejybos. Šiandien modernizuotas ir pagilintas uostas per metus gali perkrauti iki 30 mil. tonų įvairių krovinių, jame neseniai įrengta kruizinių ir karo laivų krantinė. Uoste įdiegtos naujausios informacinė technologijos ir sistemos paspartina krovinių judėjimą per Klaipėdos uostą, didina uosto konkurencinį pranašumą, palengvina agentų, ekspeditorių darbą.
Klaipėdos uostas universalus. Jame dirba devyniolika stambių krovos, laivų statybos ir remonto įmonių, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos, veikia daugiau kaip 200 privačių jūros verslo kompanijų. Uosto krovos darbų kompanijos per metus gali perkrauti iki 30 mln. tonų įvairių krovinių. Maksimalus gylis prie uosto krantinių - 14 metrų.
Klaipėda - vienintelis Lietuvos uostas, galintis priimti kruizinius laivus bei skiriantis išskirtinį dėmesį jūrinio turizmo propagavimui. Klaipėdos uostas pamažu tampa žinomas pasaulyje ne tik kaip krovinių uostas, bet ir kruizinių laivų uostas. Čia lankėsi net 315 m ilgio kruiziniai laineriai.
Uoste nuolat plečiami terminalų pajėgumai. 2010 metais uosto ir miesto centre bus pastatytas naujas keleivių ir krovinių terminalas. Planuojama pradėti statyti mažųjų laivų ir jachtų uostą, kuris vienu metu galės priimti iki 150 nedidelių laivų ir jachtų.
Marinistines Klaipėdos tradicijas ženklina ir didžiausia Lietuvoje miesto šventė – Jūros šventė. Ji pirmą kartą buvo surengta 1934 m., kai Kuršių marių krantinėje šalia švyturio pirmą kartą jūrinių tradicijų pagerbti susirinko keliasdešimt tūkstančių klaipėdiečių ir svečių iš Lietuvos. 1959 m. Jūros šventė buvo atgaivinta ir nuo tol vyksta kiekvienais metais. Tradicija tapo jos metu vykstanti vainikų nuleidimo ceremonija, kai į jūrą išplaukę laivai pagerbia vandenynuose žuvusius jūrininkus.
Klaipėda – Lietuvos jachtų buriavimo ir vandens sporto šakų centras. Daugiau kaip 70 metų nuo įsikūrimo skaičiuojanti Lietuvos buriuotojų sąjunga čia rengia svarbiausias metų regatas po Kuršių marias ir Baltijos jūrą, kurios anksčiau buvo ribojamos dėl „geležinės uždangos“. Iš Klaipėdos 1989 m. startavo ir trys lietuviškos jachtos "Lietuva", "Audra" ir "Dailė", kurios pirmąkart šalies buriavimo istorijoje įveikė Atlantą bei perdavė pasauliui žinią apie šalies Atgimimą ir nepriklausomybės siekius.
„The Culture 2011 Tall Ships Regatta“ laivai vėl sugrįš į istorinį Klaipėdos uostą, kuriame, kaip prieš 500 metų vėl plazdės burlaivių burės ir skambės įgulas sveikinantys miestiečių šūksniai!
Daugiau informacijos
